- sukvailinti
- sukvai̇̃linti vksm.
.
sukvailinti
Look at other dictionaries:
sukvailinti — sukvaĩlinti tr. kvailiu paversti, sumulkinti, sugluminti: Jis sukvailinęs viso kaimo vyrus rš. Aš stovėjau išsižiojęs, nuginkluotas ir sukvailintas rš. Sukvaĩlink žmogų, jis ir nustos pusiausvyros Žvr. Sukvailino pats save [, kam be reikalo… … Dictionary of the Lithuanian Language
susukti — susùkti, sùsuka, o (sùsukė) 1. tr. NdŽ visus įsukti, sukant įtvirtinti: Susùkti sraigtus, varžtus DŽ1. 2. tr. kuo įsukamu sutvirtinti, suveržti: Susùkti ką sraigtu NdŽ. Susùk ragutes Aln. 3. tr. LKT293(Kpr), Šmn, Krp, Knt apsukant,… … Dictionary of the Lithuanian Language
apkvailinti — apkvaĩlinti tr. 1. Š padaryti kvailą, apmulkinti: Petras kaip apkvailintas išėjo laukan rš. | refl.: Užgėrė lašą ir apsikvailino, t. y. kvaila patapo J. 2. refl. pasirodyti kvailam, apsigauti, neapsižiūrėti, nesusiorientuoti: Tą pirkdamas aš… … Dictionary of the Lithuanian Language
aptilkti — aptìlkti intr. 1. N, [K], K.Būg, J.Jabl, Š, KŽ pasidaryti romesniam, apsiraminti, kiek pritilti: Rėksnys jau aptìlko, t. y. aptilo J. Aptilko šūkaują Slm. Kai paieškojo galvą, tuoj aptìlko Upt. Negalėsiu viduje nusiraminti ir aptilkti A.Baran … Dictionary of the Lithuanian Language
atkvailinti — atkvaĩlinti 1. tr. padaryti nebekvailą: Žmonių iš karto neatkvailinsi rš. 2. intr. atkvaišinti, atžioplinti: Tik in vakaro namo atkvailino Ktk. kvailinti; apkvailinti; atkvailinti; įkvailinti; iškvailinti; nuk … Dictionary of the Lithuanian Language
atsukti — atsùkti, àtsuka, o (àtsukė Š) tr. K; L 1. LL211, Rtr sukant atpalaiduoti, atidaryti: Atsùk atgal skląstelį nu durų J. Duris atsùkti NdŽ. Atsùkti sraigtą DŽ1. Atsukau ir tą raktą LKT44(Lž). Atsuko volę, kibirą pakišo, alus šnypščia,… … Dictionary of the Lithuanian Language
išdūrinti — 2 ×išdūrinti tr. susukti (galvą), sukvailinti: Išdūrina ir galvą, ir viską Lp. | refl.: Kiek jis turi darbų, tai kap kas kokia galva, tai išsidūrintų dz. dūrinti; įdūrinti; išdūrinti; sudūrinti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškvailinti — iškvaĩlinti 1. tr. Š išvadinti kvailiu: Jis mane iškvailino ir atžagareiviu praminė Ašb. Žinai – mokytieji: jiems bet tik iškvailinti prastas žmogelis Vaižg. 2. intr. K išeiti kaip kvailam, išdvoklinti. kvailinti; apkvailinti; atkvailinti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
išpaikinti — 1 išpaikinti tr. 1. J, Vlkv, Sg išlepinti: Su tokiu išpaikintu vaiku gyva bėda – jam viskas negerai! Slv. Mus čia išpaikino: viskuo aprūpina rš. 2. J sugadinti, išdykinti, išvesti iš kelio: Tu jį labai išpaikinai: dabar jis nė vieno neklauso Vrb … Dictionary of the Lithuanian Language
išsukti — išsùkti, ìšsuka, o (ìšsukė) 1. tr. K, M, Š, LL289, Rtr, NdŽ sukant išimti, ištraukti, pašalinti ką įtvirtintą, įsuktą: Išsùkti (sraigtą) BŽ77. Išsùksiu su grąžtu vinį, ir parskils medis J. Dominykas nieko neatsakė, pypkę iš dantų ištraukė,… … Dictionary of the Lithuanian Language
